Kuo svarbus anesteziologas ir ką reikėtų žinoti prieš operaciją?

Siekdami neatsilikti nuo aukščiausių pasaulinių standartų veterinarijos srityje, “Jakovo veterinarijos centras” pristato naujovę: nuo šiol visų sudėtingesnių ir ilgiau trunkančių operacijų metu pacientais atskirai rūpinsis veterinarijos gydytojai, besispecializuojantys veterinarinės anesteziologijos srityje. Atskiro, tik už anesteziją atsakingo gydytojo dalyvavimas padeda užtikrinti sklandžią narkozės eigą, švelnų gyvūno atsibudimą ir skausmo nejutimą nei operacijos metu, nei pooperacinio gijimo laikotarpiu. Visos trys klinikos operacinės yra aprūpintos naujausiais anestezijos ir dirbtinės ventiliacijos aparatais bei  nepertraukiamai paciento būseną monitoruojančia įranga, į kurią vien per paskutinius kelis metus buvo investuota virš 40 000 eur.

Kiekvienas veterinaras – savo srities specialistas

Surinkęs pilną anamnezę, atlikęs visus reikalingus tyrimus bei išsiaiškinęs visas, kartais ir užslėptas ligas, pagal turimus duomenis anesteziologas narkozės pavojų sumažina iki visiškai minimalaus. Anesteziologo darbas yra, įvertinus riziką ir atidžiai stebint visus gyvybinius parametrus, operacijos metu sumažinti chirurginių manipuliacijų  keliamą stresą ir numalšinti skausmą. Išsamus priešoperacinis gyvūno būklės įvertinimas, kai gyvūnas yra vyresnio amžiaus arba turi kokių nors sisteminių ligų, padeda kruopščiai pasirinkti tinkamiausius anestezijai naudosimus vaistinius preparatus.

Visuomenėje vyrauja požiūris, jog vienos narkozės metu geriausia atlikti kuo įmanoma daugiau procedūrų, pavyzdžiui kastruojant kalytę kartu jai atlikti burnos higieną. Tokia nuomonė yra klaidinga, NES, didžiausias kūno priešas yra stresas ir skausmas, kurį sukelia ne anestezija, o chirurginė procedūr
a. Anestezija yra pagalba, leidžianti kūnui atlaikyti ir kiek įmanoma sumažinti patiriamą stresą, o tai daug lengviau atlikti esant skausmui vienoje vietoje. Protingas pakartotinės narkozės taikymas, atidžiai stebint augintinio būklę, papildomos žalos jo organizmui nedaro. Dar vienas sėkmingą narkozę lemiantis faktorius yra laikas – anesteziologui nepalyginamai lengviau kontroliuoti užmigdyto gyvūno būklę vienos procedūros metu, negu kai jų sąrašas yra ilgas.

Anesteziologas operacijos metu stebi šiuos parametrus: pulsą, širdies darbą elektrokardiogramoje, kraujo prisotinimą deguonimi, įkvepiamo bei iškvepiamo anglies dvideginio kiekį, deguonies kiekį dujose, inhaliacinio anestetiko kiekį įkvėpiamose ir iškvėpiamose dujose, kraujo spaudimą, taip pat yra vykdoma nepertraukiama kūno temperatūros stebėsena. Jis taip pat reguliuoja infuzijos tirpalo pasirinkimą, kiekį bei lašėjimo greitį, o esant nenumatytai situacijai, jis kaip mat reaguoja ir atlieka gyvūno gyvybei išgelbėti reikalingus veiksmus. Kai anesteziologo funkcijas operacinėje atlieka chirurgas, jis turi gerokai mažiau laiko stebėti visus šiuos parametrus, kadangi kartu turi būti susitelkęs ir į chirurgines jo atliekamas manipuliacijas.

Deja, bet kaip ir žmonių medicinoje, ypač esant sunkiai gyvūno būklei, kartais atsitinka taip, jog su juo vis tiek tenka atsisveikinti. Tik išsamūs išankstiniai tyrimai ir nuoširdus Jūsų bendradarbiavimas mums gali padėti to išvengti.

Anesteziologo funkcijos:
1. Atlikti išsamią priešoperacinę gyvūno apžiūrą, paskirti reikiamus tyrimus;
2. Pagal gautus duomenis ir atliktu tyrimu rezultatus parinkti individualią narkozę, vykdyti skausmo kontrolę operacijos metu ir po jos;
3. Vykdyti nuolatinį monitoringo (gyvūno gyvybinių funkcijų) stebėjimą operacijos metu ir po jos;
4. Pažadinti gyvūną iš narkozės, pilnai stabilizuoti jo būklę prieš išleidžiant namo.

Dažniausi prieš narkozę atliekami tyrimai:
1) Kraujo tyrimai:
a) (12 eur) Bendras kraujas – parodo apie kūne esančius pakitimus: uždegimą, anemiją ir k.t.
b) (17 eur) Biocheminiai kraujo parametrai – parodo inkstų, kepenų funkciją, gliukozės kiekį ir k.t.
c) (6 eur) Tam tikrų elektrolitų kiekis kraujyje – leidžia įvertinti elektrolitų balansą ir esant pakitimams, skirti atstatomąją terapiją.

  1. c) (12 eur) Kraujo krešumo tyrimai – PT (protrombino laikas), APTT (aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas), Fibrinogenas, D dimeras.
    2) (15-25 eur) Krūtinės srities rentgenodiagnostika: reikalinga įvertinti plaučių, dalinai širdies būklę, ypač rekomenduotinas tyrimas esant kai kuriems navikiniams susirgimams, pvz.: pieno liaukų augliams ir k.t.;
    3) (40-70 eur) Širdies ekspertizė:  rekomenduotinas vyresnio amžiaus gyvūnams siekiant įvertinti širdies būklę;
    4) (13-26 eur) Pilvo organų ultragarsinė diagnostika: atliekama diagnostiniais tikslais siekiant įvertinti vidaus organų būklę prieš operaciją, ypač rekomenduotina prieš cezario pjūvį siekiant įvertinti vaisių gyvybingumą.

Kiekvienu konkrečiu atveju veiksmų planas yra individualus ir apie tyrimų būtinumą sprendžia gydytojas anesteziologas kartu su gyvūno savininku. Pagrindiniai aspektai, kuriuos gydytojas vertina, yra  gyvūno amžius, galimos individualios/su veisle susijusios rizikos, ligos istorija, atliekamos operacijos sudėtingumas ir esamo susirgimo sunkumas ir t.t.. Savininkas turi pilną teisę atsisakyti jam siūlomų paslaugų dėl padidėjusios procedūros  kainos ar  dėl kitų asmeninių priežasčių. Anestezija “Jakovo veterinarijos centre” rūpinasi veterinarijos gydytojos anesteziologės Jevgenija Klevinskienė ir Laima Labanauskaitė.

Visuomenėje vyraujantys mitai apie narkozę:

  • Narkozė trumpina gyvūno gyvenimą – tai yra tiesa tik tuo atveju, jei gyvūnas, dažniausiai jau būdamas kritinės būklės, neatlaiko pačios chirurginės procedūros, o ne anestezijos. Anestezijos tikslas yra sukelti kūnui tokią būklę, kurios metu pacientas sugebėtų atlaikyti jam atliekamą operaciją, nejaustų skausmo ir streso. Kai anesteziologas, pasitelkęs naujausias monitoringo sistemas ir tinkamus vaistus, nuosekliai prižiūri gyvūno būklę, liekamosios žalos kūnui nėra.
  • Seni gyvūnai neatlaiko narkozės – dalinai tiesa. Jų amžius, esamos lėtinės ligos ir senatviniai pakitimai turi tiesioginės įtakos anestezijos plano parinkimui, pooperacinei priežiūrai ir priešoperaciniam kūno būklės pagerinimo planui, tačiau tai nereiškia, jog to reikia bijoti. Kaip ir senyvam žmogui, taip ir pagyvenusiam gyvūnui svarbu užtikrinti orią ir neskausmingą senatvę, o jei to užtikrinimui yra reikalinga narkozė (pavyzdžiui: burnos higiena ar onkologinio darinio pašalinimas), tai tokią procedūrą ir būtina atlikti.
  • Gyvūnai operacijos metu nors ir miega, jie vis tiek jaučia skausmą – visiškas melas. Anesteziologo pirminis tikslas yra užtikrinti, jog operacijos metu gyvūno kūnas nejaustų nei skausmo, nei streso. Tam yra naudojami stiprūs nuskausminamieji ir bendrąją nejautrą sukeliančios injekcinės bei inhaliacinės medžiagos.
  • Gyvūnas gali neatsibusti po narkozės – dalinai tiesa. Kartais, kai gyvūno kūnas būna nualintas ligos ar stipraus ilgalaikio skausmo, dėl narkozės metu nuimto streso, kūnas pasiduoda ir nustoja kovoti. Tačiau tokioje stadijoje atliekama anestezija dažniausiai atliekama tik žinant, jog be jos, gyvūnas tikrai neišgyvens. Jaunų ir sveikų gyvūnų mirtingumas operacijos metu pasaulinėje praktikoje siekia 0,02 proc., o faktas, kad pacientą nenutraukiamai stebės atskiras, toje srityje besispecializuojantis veterinarijos gydytojas, šį skaičių sumažina dar bent per pusę.
  • lt
  • ru
  • en